countenance
1. n 1) veido išraiška; 2) palaikymas, pritarimas; to keep one's countenance a) susilaikyti nuo juoko; b) nepakeisti veido išraiškos; tvardytis; to put out of countenance sukonfuzyti;2. v palaikyti, pritarti
1. n 1) veido išraiška; 2) palaikymas, pritarimas; to keep one's countenance a) susilaikyti nuo juoko; b) nepakeisti veido išraiškos; tvardytis; to put out of countenance sukonfuzyti;2. v palaikyti, pritarti