head
1. n 1) galva; to go off one's head išprotėti; at the head ofpriešakyje; head over heels kulvirsčia; to keep one's head išlaikyti ramybę; to lay heads together šnek. tartis; above/over one's headper sunku suprasti; 2) vinies galvutė; 3) (lovos)galvūgalis; 4) (medžio)viršūnė; (puslapio) viršus; 5) vadas; viršininkas; vedėjas; at the head of priekyje; to be unable to make head or tail of smth nieko negalėti suprasti; by the head and ears prievarta (pritraukti); to turn smb's headkvaršinti kam galvą; off one's head beprotis; to go off one's head netekti galvos; out of one's headsuglumęs, netekęs proto; 2. v 1) vadovauti (judėjimui); 2) pavadinti (straipsnį); to head for vykti į; to head back/off užkirsti kelią; 3. a vyriausias