top
I n 1) viršūnė, viršus; 2) aukščiausia, pirmoji vieta; on the top of viršuje; virš; the top of the head anat. viršugalvis; from top to toe nuo galvos iki kojų; the top of the classpirmas klasės mokinys; to take the top of the table sėdėti garbingiausioje vietoje už stalo; at the top of one's voice visu balsu; top secret visai slaptai; off the top (būti) nesveiko proto; 2. v 1) padengti, uždengti; 2) pakilti iki viršaus; pralenkti, būti pranašesniam; to top off išbaigti, apdailinti; to top up a) pripildyti; b) užbaigti II n vilkutis (žaislas); to sleep like a top kietai miegoti (kaip užmuštam)