whip
1. n 1) botagas; 2) partijos autoritetas; 2. v 1) čaižyti; rėžti, mušti (botagu); 2) raginti; 3) suplakti (pvz., baltymus); to whip away a) išvyti, išginti (botagu); b) pabėgti; c) sugriebti, išnešti; to whip down nubėgti žemyn, greitai nusileisti; to whip forward paraginti, vyti; to whip in suvaryti, suginti; to whip off a) numesti, nusivilkti; b) išbėgti, nučiuožti; to whip on pavaryti, raginti, niuksėti; to whip out a) išvaryti botagu; išgauti ką (mušimu); b) išgriebti; c) išsiplėšti; to whip round a) vyti ratu; b) apsisukti; to whip up a) skubinti, raginti;perk. kurstyti; b) pagauti; c) bėgti į viršų, skubiai pasikelti; to whip up and down bėgioti ir šen ir ten